Per tokias platformas kaip „Netflix“ ir „Amazon“ kasdien pereina milijardai neapmokestinamų pajamų, todėl mokesčių institucijos ieško būdų, kaip šias pajamas apmokestinti. Siekdamos surinkti kuo daugiau mokesčių, valdžios institucijos planuoja bendradarbiauti su bankais, mobiliųjų mokėjimų teikėjais ir kreditinių kortelių bendrovėmis. 2020 m. liepos 1 d. Vietnamas tapo paskutiniąja šalimi, prisijungusia prie Argentinos ir Kolumbijos reikalaujant, kad finansų įstaigos sumokėtų pridėtinės vertės mokestį už užsienio skaitmeninius produktus iš savo klientų tarpvalstybinių mokėjimų. Tailandas, Nigerija, Meksika ir kai kurios kitos šalys planuoja siūlyti panašius įstatymus, o Jungtinė Karalystė ieško alternatyvių būdų.
Keletas šalių, įskaitant Indiją, Malaiziją, Naująją Zelandiją, svarsto įvesti įstatymus, pagal kuriuos mokestinių prievolių vykdymas būtų rinkos, o ne mokėjimo paslaugų teikėjo, pareiga. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija taip pat pataria laikytis šio požiūrio. Daugelis mokesčių specialistų nemano, kad tai ilgalaikis sprendimas, nes galiausiai kils sunkumų atliekant administracines užduotis, o reikalavimų laikymosi užtikrinimas atsieis labai brangiai. Net ir dabar įvairiems prekybininkams sunku susitvarkyti su PVM reikalavimais, jie kreipiasi pagalbos į konsultantus mokesčių klausimais.
Visoms prekėms ir paslaugoms, parduodamoms el. prekybos svetainėse iš vienos šalies pardavėjo kitos šalies pirkėjui, taikomas vartojimo mokestis (PVM arba GST, atsižvelgiant į šalį, kurioje yra prekių pirkėjas). Problema yra ta, kad ne visi prekybininkai ir pardavėjai žino, jog turi įtraukti šį mokestį ir privalo deklaruoti mokesčius visose šalyse, kuriose prekiauja. Žinoma, yra ir tokių, kurie tai žino, tačiau vengia mokestinių įsipareigojimų.
Dėl prekybos mastų įvairiose internetinėse prekyvietėse sunku nustatyti tikslų šios problemos mąstą. Būtų nelengva priversti kiekvieną trečiosios šalies perpardavėją registruotis PVM / GST mokėtoju ir mokėti šį mokestį ar bent jau įpareigoti internetines platformas tuo pasirūpinti. Būtent todėl kai kurių šalių mokesčių institucijos ragina šios užduoties imtis finansinių paslaugų teikėjus.
Sudėtinga sistema
Kai kurie mokesčių specialistai mano, kad tokius įstatymus siekiančios įvesti šalys šiuos pokyčius vertina kaip stebėjimo paslaugų, kurias jau teikia finansų institucijos, tęsinį. Galbūt tai atrodo taip pat paprasta, kaip pridėti keletą informacijos eilučių šalia mokėjimo, tačiau įtraukti dar kelias kodo eilutes į sistemą nėra taip paprasta. Ne kiekviena mokėjimo ciklo šalis gali nurodyti, iš kur kyla pardavimo vietoje perkamos prekės ar geba suskirstyti operacijas į kategorijas.
Finansų institucijos taip pat ne viską žino apie daugumą pasiūlymų, pateikiamų šiuose naujuose įstatymuose. Pavyzdžiui, kokių teisinių pasekmių tikėtis, jei bus apmokestintos neteisingos operacijos, arba kokio tipo mokėjimai bus apimami. Štai kodėl kai kuriais atvejais vienintelis būdas institucijoms kontroliuoti situaciją – tai stebėti, kurie skaitmeninių paslaugų teikėjai ir prekybininkai nesiregistruoja mokesčio mokėtojais.
Nors šie pokyčiai gali būti naudingi trumpuoju laikotarpiu, sunku pasakyti, kaip viskas realiai pavyks. Daug kalbama apie tai, kas būtų koreguojama, tačiau nėra pakankamai informacijos, kaip tai iš tikrųjų veiktų praktiškai.
Klausimo sprendimas EBPO
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bendradarbiauja su daugeliu valstybių narių, kad padėtų išspręsti PVM / GST rinkimo klausimą, tikėdamasi pagerinti skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą. 2019 m. kovą ji paskelbė PVM / GST rekomendacinį dokumentą, kuriame vyriausybėms siūlo pasitelkti el. prekybos svetaines didesniam mokesčių rinkimo efektyvumui.
Žinoma, net ir pritaikius geriausią sprendimą, vis tiek reikia, kad kiekvienas prekybininkas užsiregistruotų PVM mokėtoju ir mokėtų PVM šalyse, kuriose prekiauja. Tokiu būdu, patikėdamos PVM rinkimą ir pervedimą internetinėms prekyvietėms, mokesčių institucijos galėtų surinkti iki 90 proc. mokesčių už el. prekybą.
Remiantis organizacijos statistika, šios mokestinės pajamos sudaro apie 1/5 mokesčių pajamų valstybėse narėse. Ne EBPO šalys dar labiau priklauso nuo PVM / GST: mokestis sudaro 29,3 proc. mokesčių pajamų Afrikoje ir apie 27,9proc. Karibų jūros ir Lotynų Amerikos šalyse. Apie 60 šalių vadovaujasi EBPO nustatytomis gairėmis, tačiau vis dar nemažai nuveikti ir stebėti, ypač neišvengiamus ir galiausiai atsirandančius tam tikrus skirtumus.
Vartojimo mokesčių skyriaus vadovas Piet Battiau pabrėžia, kad šalims svarbu įgyvendinti ir koordinuoti šiuos pokyčius. Jei priemonės kiekvienoje valstijoje bus kuo panašesnės, bus sukurtas standartas, kuris leis prekybininkams lengviau laikytis reikalavimų.
Finansų institucijos gali rinkti mokesčius ir šis sprendimas gali pasiteisinti šalies viduje. Argentina tai jau daro: kaskart parduotuvėje atsiskaičius kortele, dalis šio mokėjimo pervedama parduotuvei, o kita dalis – tiesiogiai mokesčių institucijoms. Problema atsiranda tarpvalstybiniais atvejais, nes labai nedaug įgyvendino šią sistemą.
Galimi sprendimai
Argentina pateikė visų užsienio paslaugų teikėjų, į kuriuos šalies finansinės institucijos turėtų atkreipti dėmesį, pažymėdamos sandorius, kuriems 2018 m. taikomas 21 proc. PVM mokestis, sąrašą. Jame yra tokios žinomos paslaugos, kaip „Skype“, „Netflix“, „Tinder“ ir net prenumeratų pagrindu veikiančios žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, „New York Times“.
Kolumbijoje, kurioje nors ir nėra panašaus sąrašo, tais pačiais metais priimtas įstatymas, pagal kurį bankai ir paslaugų teikėjai privalo išskaičiuoti mokestį iš siunčiamų mokėjimų skaitmeninėms paslaugų platformoms ir nuotoliniams prekybininkams, neužsiregistravusiems Kolumbijoje. Kol nėra pateiktas sąrašas, mokėjimų bendrovės ir mokėtojai negali nustatyti, iš kurių pardavimų išskaityti mokestį.
Tuo tarpu Jungtinė Karalystė šį klausimą bando spręsti kitaip. 2018 m. ji paskelbė, kad vyriausybės ir pramonės atstovų grupė ketina svarstyti galimą dalinį PVM mokėjimą. Planuojama mokesčius išgauti realiuoju laiku: dalis jų iškart atitektų pardavėjui, o likusi dalis – Jos Didenybės mokesčių ir muitų departamentui (HMRC). HMRC atstovas spaudai paaiškino, kad bandoma sukurti galimą modelį, kuris leistų sumažinti sukčiavimą ir pakeisti PVM rinkimo būdą.
Tailandas, Nigerija ir Meksika rengia pasiūlymus, kurie dalį atsakomybės už PVM surinkimą perkeltų finansų institucijoms. Daugiau informacijos apie tai kol kas nepateikta. Tokios priemonės galėtų veikti trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui gali ženkliai išaugti finansų institucijų išlaidos. Ir nors dėl šių pokyčių vis tiek bus gautas tam tikras kiekis pajamų, ar iš tikrųjų tai bus naudinga ne tik šaliai, bet ir komerciniu požiūriu? Šiuo metu sunku pasakyti.